Vilkijos kultūros centras
1991- ieji metai. Sausio 13- oji. Vilnius.
Ne vilkas gūdžią naktį staugė,
Ne žirgas žvengė ant kalvos-
Tąnakt sirenos visos kaukė
Ir šaukė ginti Lietuvos.
2023- ieji, sausio 13- oji. Vilkija.
Šioji atmintina diena, dovanojusi mums laisvę, prasidėjo Vilkijos šv. Jurgio parapijos bažnyčioje aukojamomis šv. Mišiomis.
Vakare prie atminimo laužo rinkosi vilkijiečiai. Vaišindamiesi karšta arbata, minėjome tą naktį žuvusiųjų vardus, kalbėjome apie šiurpius Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Jautriai nuskambėjo ne tik Tautiška giesmė, bet ir Ukrainos himnas. Kiekvieno širdį palietė netikėtai užsukusios ukrainiečių šeimos atliekama daina. Minėjime kalbėjo atsargos karininkas, apdovanotas sausio 13- osios medaliu, savanorių kūrėjo medaliu ir ženklu „Buvom, esam ir būsim“ Kazys Bačėnas, Kauno rajono tarybos narys Jonas Gurskas, Vilkijos miesto seniūnas Paulius Amanaitis. Mintimis apie įvykius Ukrainoje ir šiandien Seime įteikta Laisvės premijos ir medalio ceremonija prezidentui Volodymyrui Zelenskiui dalijosi Kęstutis Markevičius. Prie laužo skambėjo vakaro svečių Babtų kultūros centro Vandžiogalos laisvalaikio salės folkloro ansamblio „GRIEŽLĖ“, vadovas Andrius Morkūnas, dainos. Su jais dainavo ne tik Vilkijos gimnazijos dainininkės(mok. Ligita Ščiukienė), direktorė Dalė Keliauskienė, bet ir visi susirinkusieji.
Oras nelepino šiluma, tačiau mus šildė bendrystės, draugiškumo ir meilės laisvai tėvynei Lietuvai jausmai. Visad būsim dėkingi tiems, kurie mums iškovojo laisvę, praliedami kraują. Visiems, kurie tą naktį beginkliai stojo prieš okupantų tankus ir automatus. Visiems, kurie nesitraukė iš savo pozicijų ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Sitkūnuose– visuose strategiškai svarbiuose objektuose.
Jų daug. Šiandien nežinome jų vardų, bet jie- šiandieninė Lietuva, laisvė. Jie visi- tautos didvyriai.
2023-01-13 Režisierė Irena Štilpaitė
