Vilkijos kultūros centrasŠiandien minime 1863–1864 metų sukilimo 163-ąsias metines. Pagerbėme sukilėlių atminimą Ringovės kaime, A. Mackevičiaus suėmimo vietoje, kur gėles padėjo Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas, Vilkijos miesto seniūnas Paulius Amanaitis, kultūros centro direktorė Aušra Junevičė ir gimnazijos direktorė Dalė Keliauskienė. Pristatome Vilkijos gimnazijos mokinės Rugilės Mačiulskaitės mintis apie laisvę, atsakomybę ir istorijos atmintį.
Mintys iš Vilkijos gimnazijos mokinės Rugilės Mačiulskaitės rašinio „Jie kovojo – mes gyvename“:
Šiandien minime 1863–1864 metų sukilimą. Praėjo jau 163 metai. Skaičius didelis, bet klausimas tas pats – kas yra laisvė ir ką ji reiškia mums.
Mes visi gyvename laisvoje Lietuvoje. Galime lietuviškai kalbėti, mokytis savo tautos istorijos, laisvai reikšti nuomonę ir mintis, keliauti, rinktis, kuo norime būti. Dažnai šių kasdienių dalykų gal tinkamai ir nevertiname, nes pripratome taip gyventi. Bet iš tikrųjų ne savaime atsirado ši laisvė. Už ją reikėjo sunkiai ir ilgai kovoti.
Manau, kad 1863-1864 m. sukilėliams laisvė reiškė daug daugiau negu mums. Jie neturėjo savo valstybės, gimtoji kalba buvo draudžiama ir jie gyveno kitos šalies priespaudoje. Laisvė šiems žmonėms buvo svajonė, siekiamybė, gilus troškimas išsivaduoti ir patiems spręsti, kaip jie gyvens toliau.
1863 m. sausio 22 d. Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje įvyko prieš Rusijos imperijos valdžią nukreiptas didžiulis tautinis-išsivadavimo ir socialinis sukilimas, kurio metu žmonės kovojo dėl laisvės, nepriklausomybės ir socialinių permainų, tikėdamiesi atkurti Abiejų Tautų Respubliką. Visi sukilėliai žinojo, kad gali pralaimėti, kokie sunkumai jų laukia, bet vis tiek kovojo.
Į sukilimą stojo visi luomai. Tuo metu nebuvo svarbu, ar tu bajoras, ar valstietis, visi susivienijo ir buvo vedami tik vieno troškimo – laisvės.
Mums šiandien už laisvę nereikia su ginklais kovoti, bet tai nereiškia, kad dėl jos neturime kovoti kitais būdais. Mūsų pareiga yra rūpintis savo šalimi, gerbti kitus, puoselėti mūsų kalbą ir kovoti už tiesą.
Man laisvė yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime. Be laisvės gyvenimas neturėtų to visaverčio džiaugsmo ir prasmės.
1863-1864 m. metų sukilėliai kovojo už Lietuvą, kurios patys niekada nepamatė, o mes gyvename toje Lietuvoje. Mažiausia, ką mes galime padaryti, tai prisiminti juos ir branginti laisvę, kuri mums buvo iškovota.
2026-01-22 Loreta Maliukevičienė
