Vilkijos kultūros centras 
„Šiandien Lietuvoje – Užgavėnės. Liepsnoja Užgavėnių laužas, kuriame turėjo išnykti Morė- tamsiojo meto gamtoje simbolis. Keičiame tradicinės šventės formatą. Lauže sudeginsime visą blogį, agresiją, baimę….“ tokiais žodžiais Vilkijos kultūros centro režisierė Irena Štilpaitė kreipėsi į susirinkusią parke prie Nemuno bendruomenę.
Žmonių rankose plevėsavo Lietuvos ir Ukrainos vėliavos, veiduose – rimtis ir ryžtas. Vilkijos miesto seniūnas Paulius Amanaitis pritarė, kad šventimui maža priežasčių, o bendruomenės nariams pabūti kartu tikrai reikia. Palaikymo žodžius Ukrainai tarė Vidutė Sniečkuvienė, Laima Borovaja, Oleh Fedorčak ir Kęstutis Markevičius. Dainuoti ir šokti nebuvo noro. Parke skambėjo ukrainietiškos bei lietuviškos dainos, paraginti žmonės metė į laužą atsineštas pliauskas.
Tauta gyva, kol gyva jos kalba, kultūra, kol žinom savo šlovingą istoriją, puoselėjam unikalius papročius. Vilkijos parke prie laužo rinkosi Vilkijos gimnazijos, Vilkijos žemės ūkio mokyklos, lopšelio- darželio „Daigelis“, „Nemuno krašto vaikų“, Neįgaliųjų sąjungos „Viltis“, Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro, kavinės „MuDu2“ atstovai. Jų dėka panemunės parkas pakvipo blynais, arbata ir netgi ukrainietiškais barščiais.
